- glemės
- glẽmės sf. pl. (2) žr. gleimė: Glẽmės (skrepliai) atsileidžia KII356. Glemės ant dantų LC1880,32. Pilna burna yra glẽmių – nei nuryti, nei išspjauti Kal. Tai glemès išvalo, tai vidurius nuo glẽmių iščystija KI9. Liežuvis apkimba glemėmis rš. Nugrandyk nuo mėsos tas glemès Ms. Glẽmėmis apsitraukti KII306. Čia vanduo yra pilnas glẽmių Sr.
Dictionary of the Lithuanian Language.